gegužės 01, 2018

Savaitgalis tarp žiedų

... arba kai netikėtai prasiskleidžia pavasaris.

Visas praeitas savaitgalis buvo tarp žiedų :) kažkaip vėl atrodo net nepastebėjau kaip ėmė ir nubalo visi vaismedžiai ir krūmai... o pastebėjot, kad kaštonai jau krauna žiedus? Ta prasme, kada??

Kasmet labai džiaugiuosi prasiskleidusiu pavasariu. Nežinau, man atrodo, kad kartu su bundančia gamta kažkokia geresnio rytojaus nuotaika pabunda... Aš tikrai nekenčiu tamsaus metų laiko! Nekenčiu drėgmės, žvarbaus vėjo ir tamsos. Pastarosios ypatingai. O pavasaris... vasara... ankstyvas ruduo... ech, galėtų po rugsėjo ateiti kovas ;)) pradėjus ilgėti dienom, kasdien vis daugiau šiurpuliukų paširdžius kutena nes aš pati pradedu žydėti! Noriu puoštis, noriu bendrauti. Jaučiu, kaip daugiau meilės, kantrybės ir pakantumo atsiranda.



Šeštadienį iš pačio ryto nubudę, papusryčiavę ir susitvarkę namus, sėdom į savo Rene ir išvažiavom į mišką, močiutei žibučių paskinti :) pakeliui neapsiėjom be nuotykių! Įsivaizduokit, skambina kaimynas ir klausia ar Lapę įleisti į laiptinę (...) ar gal geriau pas save pasiimti? OMG! Apsidairom, tikrai Lapės nėra su mumis... Ką, grįžtam atgal, pasiimti savo vargšės Lapės. Ir jei tai būtų pirmas kartas gal labai nepergyvenčiau, bet mes ją buvom palikę prie tetos namų, kapinėse, kelis sykius kieme... Aš vis juokais sakau (bet juk visi suprantame, kad kiekvienam juoke, tik dalis pajuokavimo), kad mums trečio vaiko susilaukti dar ankstoka...

Taigi, grįžtant prie žiedų. Šiaip sau žibučių nerenku. Aš geriau nusipirksiu gėlių, kurios gimsta tam, kad būtų pamerktos ant stalo, tas kurios žydi laisvėje palieku grožiui... Bet Igno močiutė, vis taip liūdnai pasiguosdavo, kad dukros ir anūkės užaugo ir niekas nebeneša jai žibučių. Tad jau trečius metus proanūkiai nepamiršta močiutę pralinksminti mėlynaisiais pavasario žiedais...

Na, o vakarui keliavom į VU botanikos sodą Vingio parke. Ten vyko sakurų žydėjimo šventė yozakura - kerinčios žydinčių sakurų ir šviesos instaliacijos. Tik sakėm, kad jei tai bus ir kitais metais,  ažiuosime dviese ;) Nors ir labai smagu vesti vaikus į kultūrinius renginius, bet čia norėjosi ramybės, norėjosi pasinerti į tą muzikos transą, pajusti tą grožio laikinumą, tiesiog sustoti akimirkoje. Bet... vietoj to abu su Ignu turėjom po rėkiantį vaiką ant rankų :))) Gal tiesiog vaikam diena ne ta buvo, gal jau pavargę (vis dėl to renginys prasidėjo 20 val), o gal nepatiko šurmulys, minia žmonių ir garsi (ir labai keista) muzika.

Ech, kad pavasaris žydėtų ilgiau, o žolė visą vasarą būtų tokia skaisčiai žalia... įdomu kada šiais metais išgirsiu, kad vasara jau baigiasi :))) anksčiausiaikada teko išgirsti buvo birželio pirma pusė :))

Koks tavo santykis su metų laikais? Ar turi favoritus?

🖤 ML

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą