balandžio 17, 2018

Pirmadienio monologas #2

...apie vietas, kurios pažadina drugelius pilve.

Aš labai prisirišu prie vietų. Pamenu vaikystėje, žiūrėdavau į savo namų sienas ir net susigraudindavau pagalvojus, kad kai užaugsiu teks palikti namus. Visada sakydavau, kad atostogausiu tik Šventojoje pas tetą Jovitą arba pas senelius Kėdainiuose. Na, bet žinoma, suaugau ir su džiaugsmu išsikrauščiau ištėvų namų, atostogauti važiuoju į Neringą arba Klaipėdą, o pas senelius vaikus vežu į Airiją :))


Mano širdies miestai

Vienas iš jų Nida. Su savo kopomis, švyturiu ir naktį (bei paryčiais) puolančiais vabzdžiais. Šį miestą įsimylėjau vyro dėka. Čia mane pirmą kartą atsivežė Ignas. Čia miegojome ant didžiosios kopos pasislėpę pačioje kopos viršūnėje. Čia mes už paskutinius litus išsinuomavom kambarį prie pat marių pačiame centre. Čia mus sukapojo uodai nakvojant prie jūros. Čia daugybė nuostabiai nepaprastų, romantiškų ir smagių nuotykių patyrėme. Tačiau šiandien aš noriu pakalbėt apie kitą miestą, kurį atradau visai netikėtai ir įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio! Tai Birštonas.

Iš kur tie drugeliai?

Seniau aš niekaip nesuprasdavau kaip galima važiuoti atostogaut į mietsą kur nėra jūros. Nu kažkoks nesusipratimas! O ką ten veikt??? Kol neužsukom į Birštoną. Taip visai netikėtai, pakeliui iš Kėdainių į Vilnių :)))  tada su vyru buvom apsipykę, bet vos išlipus miesto centre apgaubė ramybė. Nežinau ar tai oras prisotintas mineralais, ar miesto aura, bet čia toks jausmas, kad meilė ir ramybė tiesiog tvyro ore. Tąkart mes susitaikėm ir susikibę už rankų vaikščiojome Nemuno pakrante. Taip,
pakeliui užsukę buvom ne vieną kartą, tačiau vienas nuostabiausių kartų buvo pirieš beveik porą metų (oh, kaip seniai!).

Ignas studijuoja psichoterapijos institute Birštone. Tad, kad man vienai namuose neliūdėti su vaiku, nusprendėme, kad porą dienų (vėliau gavosi visos keturiosdienos) mes su mažyliu Mykolu paatostogausime. Tai buvo pačios geriausios mūsų šeimos atostogos! Mes su vaiku dienas leisdavome parke ar Nemuno pakrantėje (nueidavau kelioliką kilometrų), o vakarais išsinuomavę dviračius lėkdavom pravėdinti mintis. Mykolas vakare užmigdavo nespėjus priglausti prie krūtinės ir išmiegodavo visą naktį, mes su Ignu sėdėdavom terasėlėje ir gerdavom arbatą. Svajojom, dalinom meilę ir džiaugėmės būdami kartu.. (Net pavydu sau pačiai prisiminus tas atostogas).


Šiandien Ignas vėl grįžo iš Birštono, pabaigęs septintą (rimtai???) sesiją. Ir aš jau su nekantrumu laukiu gegužės galo, kai mes vėl visa šeima iškeliausim nepaprastų atostogų į savo meilės ir svajonių miestą. 

O tu ar turi tokį savo miestą į kurį nuvykus ima skraidyti drugeliai pilve? :)



1 komentaras:

  1. Man toks miestas būtų Palanga, gaila, dabar jau labai seniai buvau ten, ir labai pasiilgau. Vaikystėje su tėvais ten važiuodavome kiekvienais metais, po to paaugus irgi dažnai, o dar vėliau su sese važiuodavom į Mumiy Troll koncertus. Žiauriai norėčiau dabar tenai :) antroj vietoj tai turbūt būtų Nida, irgi daugybė malonių prisiminimų ir praleistų vasarų :)

    AtsakytiPanaikinti