balandžio 13, 2018

Mažieji pasimatymai

...arba kai jauti, kad tuoj sprogs emocijų burbulas...

Kartais tikrai būna tokių akimirkų kai jauti jog dėmesio ir laiko sau reikia labiau nei oro. Ypač kai daug laiko praleidi su mažaisiais ir ne duok die jie serga ir visą laiką praleidi namuose. Ačiūa mano vyrui, kuris periodiškai man primena, kad aš galiu išeiti ir tikrai neprivalau būti besiaukojančia, pervargusia mama (o man tai tikrai dažnai reikia priminti!).

Nedidelis nukrypimas į šona

Kai susilaukiau pirmojo sūnaus, vyro sesuo pamačiusi mane visą susivėlusia, vis dar su pižama ir netvarkytuose namuose nusistebėjo kokia aš apsileidusi :) Juk aš Motinystės ATOSTOGOSE :))) Pasak jos (tikiuosi dabar jau nebegalvoja taip) vaikai tik valgo, miega ir kakoja, o mama atostogaudama gali sau ramiausiai gerti kavą, skaityti žurnalus/knygas, priiminėti svečius ir ilsėtis. Neabejoju, kad tikrai yra tokių mamų, kurioms motinystės atostogos yra žydėjimo, grožio ir nesibaigianćio poilsio atostogos, bet... Ne, man su Mykolu tikrai nebuvo taip sunku, kaip kartais būna. Kai manęs paklausdavo ar jis ramus, visada net nesusimąstydama atsakydavau, kad taip, jis ramus (juk aš visai neturėjau su kuo palyginti...), tačiau kai gimė Eli, išties supratau kas yra ramus vaikas. Motinystės pradžioje tikrai buvo tokių dienų kai kavą gerdavau tik vakare, maistą ruošdavau viena ranka, o maudydavausi visda su kompanija. Ir tikrai nesiskundžiu, motinystė mane veža! Tačiau kaip ir su viskuo yra riba, kurią peržengus pasidaro daugiau nei sunku.

Grįžtant į dabartį

Mano vaikai (abu ar po vieną) serga jau nuo gruodžio vidurio. Per visą šį laiką buvo tokių akimirkų kai verkiau apsikabinus keliusvirtuvėje ant grindų ir klausiau savęs už ką? Man buvo gaila ne tik sergančių vaikų, bet ir savęs... Buvau tiek visa įsielektrinusi, kad bendraudama su vaikais (ir su kitais...) labai dažnai pakeldavau balsą, su vyru pykomės dėl menkiausių smulkmenų ir apskritai niekas nebedomino, viskas erzino.

Geriausia dovana

Nors vakar dar vyrui priekaištavau, kad kovo 8 negavau gėlių (ne, ne, aš dar nepakeičiau nuomonės, esu įsitikinus, kad yra 4 šventės per metus kai vyrai turi dovanoti gėles savo moterims, bet apie tai gal kitą kartą), bet aš gavau kitą dovaną, kuri turbūt buvo viena geriausių dovanų ever. Ignas tiesiog mane išleido vieną kelioms valandoms į kavinę išgerti kavos. Tos trys valandos buvo to-bu-los. Namo grįžau visai kitas žmogus - pailsėjusis, atsigavusi, laiminga.

Dar prieš tai su vyru dažnai pakalbėdavom, kad man reikia laiko sau, kad norėčiau bent kartą per savaitę porai valandų ištrūkti iš namų. Juk mamos darbo valandos yra 24/7 iki kol vaikai suauga (o gal net ir po to, visą gyvenimą..). Bet mums tai nepasiteisino. Kartais aš niekur nebenorėdavau išeiti, kartais reikėdavo būti namie nes vaikams blogai ir negi sergančius paliksi. Kartais užplūsdavo toks neužtikrintumas - tai kur gi aš čia eisiu, pinigus leisiu?... Taigi, ilgainiui taip savaime susiklostė, kad kai jau imu jausti kad tuoj tuoj sprogsiu nuo trumpo jungimo, aš einu į pasimatymą su savimi :)
...tiesiog išgert kavos ir paskaityt forumų, žurnalą, knygą ar pastebėti žmones...
...pasivaikščioti po parduotuves ir išsimatuoti visus patinkančius drabužius...
...pasileidus garsiai muziką klaidžioti Vilniaus senamiesčiu...
...pavalgyti karšto maisto tyloje, žinant, kad po to neteks rankioti maisto likučių nuo žemės, savo plaukų, nereikės plauti indų ir tt...
...apsilankyti parodoje,o dar geriau parodos atidaryme :) (kaip pasiilgau tokių renginių)...

Sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, nes veiklų kurios išblaško ir pakelia nuotaiką daugybė! O kątu darai, kai jauti jog tuoj ištiks katastrofa ir įvyks rumpas ju gimas?

🖤 ML

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą